Taigi kas tas Panevėžio depas?

Panevėžio depas – tai istorinė geležinkelio infrastruktūros dalis, esanti Panevėžyje, Lietuvoje. Šis depas buvo svarbus pramonės ir transporto centras, jungiantis miestą su kitais Lietuvos regionais bei užsieniu. Čia buvo vykdomi įvairūs geležinkelio priežiūros ir remonto darbai, užtikrinantys sklandų traukinių judėjimą. Panevėžio depas ne tik atspindi techninės pažangos etapą, bet ir slepia daugybę paslapčių bei istorijų apie žmones ir jų kasdieninį gyvenimą šioje vietoje. Sklinda teorijos, kad šalia depo stovi Vokiečių bunkeris o vietiniai kalba, kad po depu yra tuneliai jungiantys su miestu.

Istorija

Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais. Pirmasis etapas susijęs su carinės Rusijos imperijos struktūra. 1898 m. Rusijos privažiuojamųjų kelių akcinė bendrovė nutiesė 144 km ilgio geležinkelio ruožą Švenčionėliai–Panevėžys. 1899 m. rudenį prasidėjo traukinių eismas naujuoju ruožu. Antrasis raidos etapas susijęs su Pirmuoju pasauliniu karu. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė naujus ruožus: Gubernija–Pasvalys, Joniškėlis–Žeimelis ir Jonava–Ukmergė. Tiesiant naujus siaurojo geležinkelio ruožus buvo atsižvelgiama į intensyviai eksploatuojamų miškų bei durpynų rajonus. Miško medžiaga buvo vežama į Vokietiją. Trečiasis siaurojo geležinkelio raidos etapas apima 1920–1938 m. Šiuo laikotarpiu siaurasis geležinkelis perorganizuojamas ir pritaikomas prie nepriklausomos Lietuvos ūkio struktūros. 1935 m. siauruko centru tapo Panevėžys. 1937–1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį. Šiame ruože pastatytos Bernatonių, Skaistgirių, Medikonių, Pušaloto, Vaitkūnų stotys ir depų pastatai Biržuose bei Panevėžyje. Stotyse įrengti vandens bokštai, hidrokolonėlės, vandens šuliniai, semaforai.